Dantį persmelkus skausmui, negalvodami skubame pas odontologą. Po operacijos beldžiamės į reabilitologo kabinetą, kad šis paskirtų tolesnį gydymą skalpelio paliestai vietai. O ką daryti, jei skauda sielą?
ilga istorija trumpai
„Žymiosios krizės malonumus patyriau savo kailiu. Turėjau nuosavą verslą, o po vieno skambučio supratau, kad turiu kelių šimtų tūkstančių litų „ragus“, – kaunietis Kęstutis Stanislovaitis prisiminė įvykius, pastūmėjusius į naują gyvenimo etapą. – Atsirado įtampa, nerimas dėl ateities, stresas ieškant teisingų sprendimų. Natūralu, kad tai mane paveikė. Tradiciškai tokiais atvejais galėjau rinktis alkoholį, medžio šaką arba užsidaryti ir nieko nedaryti.“
Po kelių ciniškų juokelių ir lengvo sarkazmo mintyse vyras tąkart pasirinko kitą kelią, kurio kryptį jam nurodė bičiulė. Nors masažais domėjosi dar studijuodamas mediciną, racionalaus mąstymo vyras negalėjo patikėti, kad rankų prisilietimai gali išgydyti jo sielą. Abejonės išsisklaidė jau po pirmų dešimties minučių, o pasibaigus seansui vyro galvoje išsirikiavo artimiausių žmonių sąrašas, kuriems jis galėtų padėti, jei tik mokėtų polinezietiško masažo techniką. K.Stanislovaitį krizė privertė stabtelėti, prisiminti savo svajonę, atgaivinti ją ir pradėti gilintis į holistinio masažo paslaptis.
„Polinezietiško masažo technikos mane mokė tikras maoris. Buvo įdomu iš pirmų lūpų išgirsti apie jų tradicijas ir pasaulėžiūrą. Civilizacijos dar nesugadinta masažo technika buvo persmelkta ezoterikos elementų, bet suabejoti pačios technikos veiksmingumu neleido asmeninė patirtis, – kalbėjo MAURI-ORA specialistas. – Šiais visuotinio streso laikais įvairių negalavimų kamuojami žmonės išbando įvairiausias priemones, nevengia ir netradicinių. Todėl visada atsiras žmonių, kurie meluodami ir piktnaudžiaudami ieškančiųjų patiklumu prižadės išgydyti nuo visų ligų. Tai neteisinga, aš to nedarau.“ K.Stanislovaitis nesistengia holistinio masažo pateikti kaip stebuklingo vaisto nuo visų ligų, visas jo dėmesys skirtas žmogui, o pagrindinis uždavinys, kurį kaskart sau kelia specialistas, – masažo ir emocinės terapijos deriniu padėti įveikti stresą.
Pagrindinis polinezietiško masažo technikos išskirtinumas, pasak vyro, – prisilietimas dilbiais. Tokiu metodu galima liesti itin didelį kūno plotą. Masažas primena plastišką šokį.
„Šis masažas puikiai ramina. Juokais sakau, kad vienintelis raumuo, kuris atsipalaiduoja per seansą, tai – raumuo tarp ausų“,
K.Stanislovaitis
– kaip veikia polizenietiškas masažas?
– Jau po pirmo karto, kai savo kūnu patyriau masažo galią, supratau, kad jis kitoks, tačiau kaip veikia, atsakyti negaliu iki dabar. Kol kas stebiu tuos dalykus ir bandau susisteminti, kada, kokiems žmonėms ir kokioms problemoms esant jis yra veiksmingas. Čia negalioja receptas, kad norint pašalinti kaklo skausmą reikės dviejų seansų, o nugaros – keturių. Kyla klausimas, kam tada to reikia? Dauguma mums žinomų masažų gydo tik simptomus. Taip pat veikia tabletės ar įvairūs tepalai. Žinoma, tai yra gerai, nes išeini be varginusio skausmo, tačiau priežastys niekur nedingsta – jos glūdi užrakintos giliai viduje. Aš nekalbu apie lūžusios kojos ar patempto raumens gydymą, kalbu apie įtampos, nerimo ar streso išprovokuotus negalavimus. Dažniausiai priežastys būna nemalonios, apie jas nenorime kalbėti ar jų prisiminti. Tiems prisiminimams išvilioti aš ir pasitelkiu raminamąjį polinezietiško masažo poveikį.
– seansas susideda iš dviejų dalių – holistinio masažo ir pokalbio. Abi dalys yra svarbios?
– Masažuojant užmezgamas ypatingas kontaktas: kūnas tarsi prabyla prisiminimais, emocijomis ir pojūčiais. Idealu, jei tas pokalbis vyksta tarp paties žmogaus ir jo kūno, tačiau dažnai prisiminimai žmogui būna pernelyg nemalonūs. Meluojame ne tik kitiems, kad mums viskas gerai, bet ir patys sau. Per seansą pajuntu iš kūno sklindančius signalus ir klausiu žmogaus, o jis stebisi: „Iš kur jūs žinote?“ Tą akimirką žmogus supranta, kad išsisukinėti yra beprasmiška. Dar kartą pasikartosiu – kūnas nemeluoja. Kiekvienas esame įsisukę į savo rutiną, kurioje daug didelių ir mažų reikalų, gyvenimo patirčių, šeimos dramų, sėkmių ir nesėkmių, finansinių pakilimų ir nuosmukių. Gindamasis nuo negandų žmogus užsiaugina šarvus, kuriuos sunku nusiimti. Su jais žmogus ir atsigula ant stalo, o aš pamažu imu jį lukštenti, kol palieku vieną su savimi. Gal todėl žmonės po seanso neretai sako, kad per masažą tarsi matė save iš šalies. Atsikratydamas kiekvieno šarvo sluoksnio, žmogus dar kartą prisimena praeities akimirkas ir jas išgyvena. Kaip išsivaduoti iš tų šarvų, kaip rasti sprendimą užgriuvusiems gyvenimo sunkumams įveikti? Galvosūkis nemenkas. Dabar įsivaizduokite, kad tą galvosūkį jūs sprendžiate salėje, sausakimšoje įvairaus plauko gyvenimo būdo patarėjų, vyksta krepšinio rungtynės ar dar koks nors renginys. Ir visa tai – vienu metu. Buvimą vienam su savimi kartais palyginu su tuščia sale, kai niekas nezirzia ir neblaško. Tyloje sprendimas surandamas lengviau. Tada ir prasideda įdomybės. Aš tikiu, kad visa reikalinga informacija teisingiems sprendimams priimti yra mumyse. Tik mes patys galime suvokti, kas mums yra geriausia. Bendravimas su žmogumi po masažo yra mano noras ir intencija, kurios link kryptingai judu, o kalbėdamas stengiuosi pabrėžti, kad visi teigiami pokyčiai įvyksta pačių žmonių iniciatyva, aš su savo metodu esu tik pagalbinė priemonė triukšmadariams iš salės išvaikyti. Pateiksiu paprastą pavyzdį: sėdite vakare prie televizoriaus ir pajaučiate nugaros niežulį tokioje vietoje, kurios negalite pasiekti ranka. Ką darote? Sėdite ir kenčiate arba pradedate ieškoti kokio nors daikto, televizoriaus pulto ar šlepetės, kad pasikasytumėte. Noriu pasakyti, kad aš esu ta pagalbinė priemonė, tačiau tik žmogaus sąmoningas veiksmas duos norimų rezultatų. Svarbiausia, kad žmogus nenustotų aktyviai ieškoti sprendimų.
– Sakoma, aplinkiniai tave mato geriau nei tu pats save. Kada reikia kreiptis jūsų pagalbos? Kai pats nori ar kai kitas pataria?
– Kai kurie ateina po rekomendacijų, įsitikinę, kad jei suveikė draugui, bičiuliui, giminaičiui ar kolegai, vadinasi, suveiks ir jam. Kiti galvoja, kad pakaks atsigulti, o aš išspręsiu visas jų problemas. Taip nėra. Ne aš, o pats žmogus tai sprendžia. Galbūt tai ir skamba keistokai, man būtų kur kas naudingiau pasakoti, kad esu kietas ir galiu išgydyti ar užkoduoti žmones nuo šimto ligų. Aš noriu, kad prieš kreipdamiesi į mane žmonės suprastų, kad ne aš, o jie patys gali sau padėti. Idealu, jei žmogus kreipiasi į mane ne todėl, kad jam kas nors patarė, o kai pats suvokia norintis pokyčių. Daug bendrauju su žmonėmis ir neretai išgirstu sakant: „Jei ateisiu, tai iškart apsiverksiu.“ Jie dažniausiai turi tam pagrindą. Deja, jei sako ir žino, kad yra dėl ko verkti, bet iki tol neverkė, vadinasi, turi krūvą blokų ir šarvų, neleidžiančių emocijoms prasiveržti. Todėl ir pravirkti per seansą bus sunkiau, reikės papildomo laiko tiems šarvams nulukštenti. Aš jaučiu žmones ir žinau, kuriems galėčiau padėti, tačiau negaliu įtikinėti ar bandyti priversti ateiti pas mane. Tai negali būti manipuliacija ar grojimas žmogaus poreikiais, kai jis yra pažeidžiamas.
Ką lengviau ukštenti: moteris ar vyrus?
– Moterys imlesnės, be to, jos gali sau leisti verkti, būti silpnos. Deja, vyrams mūsų visuomenėje nepriimtina rodyti ašarų. Juk net ant žemės nukritusiam ir koją užsigavusiam berniukui mama sako: „Neverk, būk vyras!“ Gerai, jei vyrui nuotaika subjurusi dėl prasto oro – saulė pasirodys ir viskas užsimirš. Tačiau jei širdį drasko kitos bėdos? Savaime tai nepraeis. Vyrai yra linkę iki tam tikros akimirkos viską kaupti savyje. Tada žmonės ima stebėtis, kad visai netikėtai tas, kuris nuolat šypsojosi, atrodė ramus ir patikimas, ėmė gerti arba tiesiog vieną dieną pasitraukė iš gyvenimo. Tokie dalykai iš niekur neateina. Neretai pas mane ateina vyrai, nes juos paragino antrosios pusės. Taip jie tarsi užsideda pliusą prieš savo mylimąsias. Būna tokių, kurie ateina ir sako: „Sportavau, pasitempiau, dabar skauda nugarą. Padarykite man ką nors.“ Dažniausiai vyrams, kad pajustų save, reikia daugiau seansų. Yra ir tokių, kurie pasiduoda paprasčiau. Bet čia – išimtis, ne taisyklė. Ar lieka laiko pokalbiui? Visada. Proto lygmenyje pagromuliuoti situaciją – kiekvienam vyrui malonumas. Kita vertus, nuoširdus pokalbis taip pat padeda iškelti į paviršių rūpesčius.
Tačiau pas jus kreipiasi ir poros?
– Taip, lankosi ir poros. Būna, dar nespėja užverti kabineto durų, o jau vienas kitą už rankos ima. Tai puiki priemonė smulkiems šeimos nesutarimams spręsti. Kaip ir minėjau, nurimęs žmogus geba rasti teisingus sprendimus. Mes porą nuraminame, paaiškėja, kad vienintelė barnių priežastis buvo emocinis išsekimas dėl intensyvios dienotvarkės. Žinoma, ne visada būna paprasta, bet diskutuoti nesusipykstant gali tik ramūs žmonės.
– Lankytis pas vyrą ginekologą gali toli gražu ne kiekviena moteris, taip pat yra ir su masažu?
– Nesvarbu, kas masažuos. Skirtumas atsiranda tada, jei mintyse sau pasakote: „Tik ne pas vyrą!“ Vadinasi, jus lydi neigiamos patirtys: nelaiminga meilė, išdavystė. Yra moterų, kurios galvoja, kad jos negražios, nes ant šlaunų matyti celiulitas, o ant talijos – pernelyg daug riebaliuko. Kitos įsivaizduoja, kad jos negražios, nes yra nepasidažiusios ar neapsikirpusios. Tačiau tokia moteris greičiausiai neis ne tik pas vyrą, bet ir pas moterį. Prisilietimo baimių priežastys greičiausia būna ne dėl masažuotojo lyties. Ši masažo technika yra labai švelni, visiškai neskausminga, tik glostymas šiltu aliejumi. O kam nepatinka glostymas?
