Skip to content Skip to footer

MAURI-ORA : masažo ir emocinės terapijos derinys įveikiantis stresą

QPsichikos ir emociniai veiksniai turi didelį poveikį mūsų sveikatai. Stresas paveikia kiekvieną mūsų kūno ląstelę. Viskas mūsų prote-kūne yra susiję; bet kuri dalis gali turėti įtakos bet kuriai kitai daliai.

Štai paprastas pavyzdys apie proto ir kūno ryšį: jei mes pabandytume šiek pagalvoti apie tai, ką mes norėtume valgyti pietums, garantuotai pradėtume galvoti apie savo mėgstamą maistą, įsivaizduotume jo išvaizdą, gal net mintyse pajustume jo skonį … per kelias sekundes mums pradėtų išsiskirti seilės, mūsų skrandis pradėtų druskos rūgšties (HCl) gamybą, mūsų žarnyne suaktyvėtų peristaltika (banguoti judesiai, kurių pagalba stumiamas maistas per mūsų žarnyną) ir t.t.

Kiek daug įvairių fiziologinių procesų aktyvuojasi kūne vien nuo paprasčiausios minties apie skanius pietus!

O dabar įsivaizduokite apie kūno pokyčius, kuriuos sukelia pastovus stresas darbe… Arba kokia „pragaro mašina“ pažadinama žmoguje patyrusiam prievartą?…

aip patyrus fizinę traumą (susižeidus) atsiradusi žaizda ilgainiui sugyja, o jos vietoje susiformuoja didesnis ar mažesnis randas, panašiai taip kūne „įsirašo“ tas skaudus prisiminimas, kurį sukėlė psichologinės, emocinės ar dvasinės traumos.

Organizmas bando gydyti atsiradusią „žaizdą“. Jis tai daro izoliuodamas, tarsi aptverdamas ją savotiška siena. Ilgainiui susiformuoja savotiškas emocinis randas, kai kur dar vadinamas “energijos cista”. Kūnas iš pradžių, naudodamas kompensacinius mechanizmus, gana sėkmingai geba prisitaikyti prie šios “energijos cistos” egzistavimo. Sakoma „žmogus susitaikė su patirtomis nuoskaudomis“, „laikas gydo“ ir pan.. Tačiau tai klaidingas požiūris, nes su laiku prisitaikymo gebėjimas susilpnėja ir tada pasireiškia nauji simptomai: skausmas, funkcijos sutrikimas arba emocinis stresas. Tada žmogus dažniausiai, tiesiog išgeria tabletę „nuo skausmo“ visai nesigilindamas į to skausmo priežastį, emocinį stresą „nuramina“ taurele ir t.t.

MAURI-ORA požiūriu žmogus yra kūno-proto-sielos- dvasios visuma. Čia viskas turi savo priežastį.

MAURI-ORA masažo specialistas Kęstutis Stanislovaitis

Kiekvienas kūne esantis skausmas slepia po savimi tam tikrą priežastį, kuri yra individuali. Tai gali būti ir įvykis, net kito žmogaus emocija ar pasakyti šiurkštūs žodžiai. Pavyzdžiui, vaikuose labai lengva pastebėti iš tėvų ar kitų suaugusiųjų perimtas įtampas, nes jie nuolatos juos stebi, mokosi ir savotiškai jaučiasi kalti dėl tėvų problemų. Toks vaikas užauga, kartu savo kūne pasilikdamas tėvų ar kitų suaugusiųjų žmonių problemas.

Bet kokia neigiama patirtis palieka žmoguje savo randus. Jie savo ruožtu įtakoja tolesnę žmogaus elgseną tam tikrose gyvenimo situacijose. Pakartotinės nesekmės, atsirandantys nauji emociniai randai tarsi įstumia žmogų į nesibaigiančių nesėkmių verpetą. Galiausiai žmogus belieka patikėti, kad jis negali nulemti savo likimo…

MAURI-ORA požiūriu žmogus yra kūno-proto-sielos- dvasios visuma. Čia viskas turi savo priežastį.

MAURI-ORA sesija – labai individualus procesas, patenkinantis atskiro žmogaus sveikatos poreikius, kuriuos parodo pats kūnas.

MAURI-ORA yra terapinis procesas, kuris padeda išvalyti kūną ir protą nuo liekamųjų reiškinių dėl praeityje patirtos traumos, susijusios su neigiama patirtimi, poveikio. Tai daroma padedant pacientui suvokti, kaip patirtas išgyvenimas įtakoja vidinius kūno procesus, kokią įtaką jis turi paciento fizinei ir emocinei sveikatai.

MAURI-ORA terapija

Šis procesas reikalauja jautrumo ir žinių iš MAURI-ORA specialisto ir teigiamo požiūrio bei pasitikėjimo iš kliento pusės.

MAURI-ORA sesijos metu specialistai padeda susiorientuoti pacientui jo patirtuose išgyvenimuose, pakartotinio įvykio išgyvenimo metu „iškelti“ „energetinę cistą“ ir ja atsikratyti. Net tokios emocinės traumos kaip : smurtiniai išpuoliai, karas, seksualinis, emocinis ar fizinis smurtas, vaikystės traumos, traumuojančių santykių patyrimai ir kt., gali būti visiškai neutralizuojamos, kai pacientas pradeda giliau suvokti kaip tos patirtys įtakoja jo kasdieninį gyvenimą. Atsiradęs suvokimas negrįžtamai pakeičia žmogaus požiūrį į praeities įvykius. Kad būtų galima lengviau įsivaizduoti tokio proceso negrįžtamumą labai tiktų pavyzdys apie iliuzionisto atliekamus triukus. Triukai žavi ir kelia emocijas tik tol, kol nežinoma kaip jie atliekami. Bet kai paaiškėja visas triuko atlikimo mechanizmas, kai nelieka „stebuklo“ nelieka ir emocijų.

Dažnai žmogus nori pasikeisti, pakeisti savo gyvenimą į geresnį, bet kažkas trukdo, neužtenka drąsos. MAURI-ORA sesijos metu žmogus gali įsisąmoninti, kad dauguma problemų su juo nesusijusios ir jis sugeba jas įvertinti iš šalies.

MAURI-ORA sesijos metu kūnui yra duodamas impulsas veikti, aktyvuojasi organizmo savireguliacjos (savigydos) procesai, raumenys įgauna tonusą, normalizuojasi kraujotaka ir t.t. Ši speciali technika atpalaiduoja nuo streso, nuramina, harmonizuojasi žmogaus mintys, jausmai.

Atsiradusi vidinė harmonija padeda žmogui lengviau įveikti savo neryžtingumą, jis sugeba pajudėti iš sąstingio taško – transformuotis, dažnai save nustebindamas, kad jame glūdi asmenybė apie kurią jis net nesvajojo.

Mauri Ora įrašai

Comments Box SVG iconsUsed for the like, share, comment, and reaction icons
2 months ago

Gal jums buvo toks momentas, kai paragavę patiekalo pagalvojot "truputėlis druskos nepamaišytų..."?
O kartais, taip ir lieka neaišku, kas su tuo patiekalu negerai, atrodo viskas pagal receptūrą, ale iki pilnos laimės vis tiek kažko trūksta.

Per dešimtį metų, klausantis klientų gyvenimo istorijų, vis labiau stiprėjo jausmas, kad netaip labai, vieni nuo kitų, mes ir skiriamės, kad dažnas mūsų esam patyrę panašių gyvenimo istorijų, iš pirmo žvilgsnio net tokių pat, viens prie vieno. Tada natūraliai, pradeda rodytis, kad "maršrutas aiškus" - viens du ir įveiksim tą labirintą... ne pirmas atvejis... deja, kiekvieno labirintas būna savaip susiraizgęs ir jokios stebuklingos "du kartus į kairę, paskui į dešinę ir tada tiesiai, link išėjimo" navigacijos programėlės nėra.

Na ir kas, kad nėra! Jei nėra, tai gal galima pabandyti sukurti tokią?

Taip, kažkada, užuot konsultavus klientus labiau "tradiciškai"- žinote, dideli patogūs foteliai, ar net kušetė (klientui prigulti) ir ilgos valandos pokalbių apie užkniksantį pasaulį, "surizikavau" terapijai pasitelkti masažą. Kam ta rizika, paklausit? O gi visi pokyčiai (ir teigiami ir neigiami) vyksta fizinėje realybėje. Bandymai terapinti visokius "man atrodo, kad jam atrodo, jog man atrodo...", panašūs į bandymus nuspalvinti miražą.
Kol mūsų protai klaidžioja po praeities ar ateities labirintus, mūsų kūnai visada yra čia ir dabar. Per savo kūnus mes patiriame pasaulį.
Per savo santykį (su pasauliu) mes suvokiame save.
Nutikus nemalonumams mums skauda, skausmas niekam nepatinka, madingiausi būdai išvengti skausmo - nusijautrinti, nusiskausminti, užsidaryti, nekreipti dėmesio, atsijungti.., o tada jau valandų valandomis galima kalbėtis "kas būtų, jeigu būtų".

Vadinasi, turiu padėti žmonėms susigrąžinti savijautą!

Būtent ši mintis tapo mano kuriamos terapinės metodikos ašimi. Ir nors, tiek laiko derinti "patiekalo" ingredientai padėjo sukurti paveikų būdą - prisilietimas (masažas), padeda pašalinti kalnus blokų, tačiau nenustojau ieškoti naujų ingredientų, kurie terapiją padarytų dar skanesne ir paveikesne.

Kad "žiupsnelis druskos" mano terapijai nepamaišytų, supratau prieš kokius 5 metus.
Tada prasidėjo "druskos" ir galimybių (kur, kaip, kada, už kiek) jos įsigyti paieškos.

Šią vasarą, "druskinė" galiausiai buvo pastatyta ir užpildyta žiupsneliu(300kg) magnio druskos😃

O dabar rimtai:

Pateiksiu keletą faktų, kodėl tai veikia, nežiūrint ar žmogus tuo tiki ar ne🙂:

1. Magnio resursų pasipildymas per odą.
Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, dirglumą, raumenų spazmus, dažnai sergate galvos skausmais, jums gali trūkti magnio. Taip pat magnio trūkumas gali pasireikšti miego sutrikimais, nerimu, depresija ir širdies ritmo sutrikimais.

Taigi, kaip magnis padeda sumažinti stresą?
* Ramina nervų sistemą: magnis padeda reguliuoti nervų impulsus, todėl jaučiamės ramesni ir mažiau dirglūs.
* Mažina streso hormonų išsiskyrimą: magnis padeda sumažinti adrenalino ir kortizolio – pagrindinių streso hormonų – išsiskyrimą.
* Gerina miegą: pakankamas magnio kiekis organizme padeda geriau išsimiegoti, o kokybiškas miegas yra būtinas norint atsigauti po streso.
* Apsaugo nuo raumenų įtampos: Magnis padeda atpalaiduoti raumenis, todėl mažiau jaučiame įtampą ir skausmą.

2. Plūduriavimas. Visi kūno raumenys dalyvaujantys kasdieniame judėjime turi galimybę atsipalaiduot, nes nereikia nieko kelt/stumt/laikyt ir t.t.
Nesvarumo jausmas, kurį patiria žmogus, padeda kūnu prisiminti, kaip jaučiasi lengvumas.

3. Atsiskyrimas. Sensorinė deprivacija - juslinės informacijos ribojimas, kai sumažinamas aplinkos dirgiklių kiekis. Užsistresavę žmonės, dažnai išreiškia norą "atsijungti", ir nors pilnai atsijungęs žmogus - miręs žmogus, tikrasis noras "atsijungti" tereiškia norą bent trumpam pabėgti ir pailsėti nuo savo kasdienybėje gaunamų dirgiklių chaoso.
Kapsulė slopina išorės garsus, iki 33°C pašildytas vanduo beveik nejaučiamas, nes ir odos paviršiaus temperatūra panaši, "nei šilta, nei šalta", besvorio kūno pojūtis.

4. Galinga kūno psichoterapinė priemonė. Dažnu atveju, kapsulei nuslopinus "išorinį triukšmą", žmogus išgirsta savo "vidinį triukšmą". Nerimastingos mintys ir vidinis chaosas kartais pasirodo esantys tokie stiprūs, kad kapsulėje, užuot valandą mėgavęsis ramybe ir nesvarumu, žmogus išbūna vos keliolika minučių. Paaiškėja, kad ramybė ir atsipalaidavimas jam yra baisūs dalykai - "baisu nieko neveikti"!
Kryptingai kartojant terapines sesijas, su profesionalo pagalba, žmogus išmoksta nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Džiaugiuosi galėdamas, pokalbio, masažo, kūno terapijos ir plūduriavimo pagalba, padėti žmogui pagaliau prisijaukinti vidinę ramybę!

Jūsų Mauris

P.S. Nuotraukoje, vienos klientės refleksija, po 100min trukusio plūduriavimo (pirmasis plūduriavimas tetruko nepilnas 15min) 😃

#kunasnemeluoja
#mauriora
#plūduriavimas
#flow
... DaugiauMažiau

Gal jums buvo toks momentas, kai paragavę patiekalo pagalvojot truputėlis druskos nepamaišytų...?
O kartais, taip ir lieka neaišku, kas su tuo  patiekalu negerai, atrodo viskas pagal receptūrą, ale iki pilnos laimės vis tiek kažko trūksta.

Per dešimtį metų, klausantis klientų gyvenimo istorijų, vis labiau stiprėjo jausmas, kad netaip labai, vieni nuo kitų, mes ir skiriamės, kad dažnas mūsų esam patyrę panašių gyvenimo istorijų, iš pirmo žvilgsnio net tokių pat, viens prie vieno. Tada natūraliai, pradeda rodytis, kad maršrutas aiškus - viens du ir įveiksim tą labirintą... ne pirmas atvejis... deja, kiekvieno labirintas būna savaip susiraizgęs ir jokios stebuklingos du kartus į kairę, paskui į dešinę ir tada tiesiai, link išėjimo navigacijos programėlės nėra.

Na ir kas, kad nėra! Jei nėra, tai gal galima pabandyti sukurti tokią?
 
Taip, kažkada, užuot konsultavus klientus labiau tradiciškai- žinote, dideli patogūs foteliai, ar net kušetė (klientui prigulti) ir ilgos valandos pokalbių apie užkniksantį pasaulį, surizikavau terapijai pasitelkti masažą. Kam ta rizika, paklausit? O gi visi pokyčiai (ir teigiami ir neigiami) vyksta fizinėje realybėje. Bandymai terapinti visokius man atrodo, kad jam atrodo, jog man atrodo..., panašūs į bandymus nuspalvinti miražą. 
Kol mūsų protai klaidžioja po praeities ar ateities labirintus,  mūsų kūnai visada yra čia ir dabar. Per savo kūnus mes patiriame pasaulį. 
Per savo santykį (su pasauliu) mes suvokiame save. 
Nutikus nemalonumams mums skauda, skausmas niekam nepatinka, madingiausi būdai išvengti skausmo - nusijautrinti, nusiskausminti, užsidaryti, nekreipti dėmesio, atsijungti.., o tada jau valandų valandomis galima kalbėtis kas būtų, jeigu būtų.

Vadinasi, turiu padėti žmonėms susigrąžinti savijautą! 

Būtent ši mintis tapo mano kuriamos terapinės metodikos ašimi. Ir nors, tiek laiko derinti patiekalo ingredientai  padėjo sukurti paveikų būdą - prisilietimas (masažas), padeda pašalinti kalnus blokų, tačiau nenustojau ieškoti naujų ingredientų, kurie terapiją padarytų dar skanesne ir paveikesne.

Kad žiupsnelis druskos mano terapijai nepamaišytų, supratau prieš kokius 5 metus.
Tada prasidėjo druskos ir galimybių (kur, kaip, kada, už kiek) jos įsigyti paieškos. 

Šią vasarą, druskinė galiausiai buvo pastatyta ir užpildyta žiupsneliu(300kg) magnio druskos😃

O dabar rimtai:

Pateiksiu keletą faktų, kodėl tai veikia, nežiūrint ar žmogus tuo tiki ar ne🙂:

1. Magnio resursų pasipildymas per odą.
Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, dirglumą, raumenų spazmus, dažnai sergate galvos skausmais, jums gali trūkti magnio. Taip pat magnio trūkumas gali pasireikšti miego sutrikimais, nerimu, depresija ir širdies ritmo sutrikimais. 

Taigi, kaip magnis padeda sumažinti stresą?
 * Ramina nervų sistemą: magnis padeda reguliuoti nervų impulsus, todėl jaučiamės ramesni ir mažiau dirglūs.
 * Mažina streso hormonų išsiskyrimą: magnis padeda sumažinti adrenalino ir kortizolio – pagrindinių streso hormonų – išsiskyrimą.
 * Gerina miegą: pakankamas magnio kiekis organizme padeda geriau išsimiegoti, o kokybiškas miegas yra būtinas norint atsigauti po streso.
* Apsaugo nuo raumenų įtampos: Magnis padeda atpalaiduoti raumenis, todėl mažiau jaučiame įtampą ir skausmą.

2. Plūduriavimas. Visi kūno raumenys dalyvaujantys kasdieniame judėjime turi galimybę atsipalaiduot, nes nereikia nieko kelt/stumt/laikyt ir t.t. 
Nesvarumo jausmas, kurį patiria žmogus, padeda kūnu prisiminti, kaip jaučiasi lengvumas. 

3. Atsiskyrimas. Sensorinė deprivacija - juslinės informacijos ribojimas, kai sumažinamas aplinkos dirgiklių kiekis. Užsistresavę žmonės, dažnai išreiškia norą atsijungti, ir nors pilnai atsijungęs žmogus - miręs žmogus, tikrasis noras atsijungti tereiškia norą bent trumpam pabėgti ir pailsėti nuo savo kasdienybėje gaunamų dirgiklių chaoso. 
Kapsulė slopina išorės garsus, iki 33°C pašildytas vanduo beveik nejaučiamas, nes ir odos paviršiaus temperatūra panaši, nei šilta, nei šalta, besvorio kūno pojūtis.

4. Galinga  kūno psichoterapinė priemonė. Dažnu atveju, kapsulei nuslopinus išorinį triukšmą, žmogus išgirsta savo vidinį triukšmą. Nerimastingos mintys ir vidinis chaosas kartais pasirodo esantys tokie stiprūs, kad kapsulėje, užuot valandą mėgavęsis ramybe ir nesvarumu, žmogus išbūna vos keliolika minučių. Paaiškėja, kad ramybė ir atsipalaidavimas jam yra baisūs dalykai - baisu nieko neveikti! 
Kryptingai kartojant terapines sesijas, su profesionalo pagalba, žmogus išmoksta nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Džiaugiuosi galėdamas, pokalbio, masažo, kūno terapijos ir plūduriavimo pagalba, padėti žmogui pagaliau prisijaukinti vidinę ramybę!

Jūsų Mauris

P.S. Nuotraukoje, vienos klientės refleksija, po 100min trukusio plūduriavimo (pirmasis plūduriavimas tetruko nepilnas 15min) 😃

#kunasnemeluoja
#mauriora
#plūduriavimas
#flow
5 months ago

...
- Vos pasirodžius ašaroms, per porą minučių jas užgniaužei, ir ne tik jas, visą save suvaldei/sutvarkei. Tarsi rožės žiedą, būtum sugniaužusi šarvuota pirštine apmautoj saujoj... ką ten taip saugai (ar slepi)?
- aš nebežinau nei ko aš noriu, nei kas aš esu. Viskas griūna, aš nebežinau ką daryt...  žinai, aš jau nieko nebenoriu daryt, tik viską mest...
- O gal iš to "visko" galėtum išsirinkti kažkokį vieną dalykėlį, mažiausiai reikalingą, ir jį galėtum mesti?
...

Savaitgalį, virš Lietuvos, kaip tik buvo praūžusios audros. Išvartė, išlaužė medžius, paliko šimtus namų be elektros ir t.t.

Praūžusi audra, "praūžusi" sesija, paskatino visą patyrimą sudėliot į suvokimų bibliotekos lentynas.
Ačiū medžiams (ir audrai) už atsakymą!

Taigi
Daliai medžių vėtra tik apdrąskė lapus ir nulaužė vieną kitą šakelę. Medžiai išliko kokiais buvo, gal tik labiau išsivalę nuo "atliekamų" šakelių.
Kitiems gi, šokis su vėtra kainavo daugiau: nulaužtos itin stambios šakos, medžiai prarado trečdalį ar daugiau savo lajos.
Tretieji, tiesiog lūžo per pus ar išvirto...

Kuo tie medžiai buvo skirtingi?

Pirmiesiems, pavyko išlaikyti tinkamas proporcijas tarp "vidaus" ir "išorės", t.y. jie turi pakankamai tvirtas šaknis ir kamieną, gebančius išlaikyti medžio lają audroje.
Tretiečiųjų neproporcingai didelė ir vešli laja, iki vėtros kūrusi "stipraus medžio" įvaizdį, ir nusilpęs, pažeistas ar nepakankamai tvirtas šaknynas. Kas dėl pažaidos variantų, kaip ir viskas aišku, kur kas įdomesnis nepakankamo tvirtumo variantas. Jei vieta,  kurioje toks medis auga, derlinga, tai dideliai lajai užauginti užtenka gerokai mažesnio šaknyno. (Kažkaip pagalvojau apie šiltnamio pomidorus, net parištus prie kuoliukų, kitaip nuluš)  Ribotų išteklių atveju medžiui tenka pirmiau ir daugiau "investuoti" į šaknis.
O vat tiems "dalinai nukentėjusiems" medžiams, vėtroje teko rinktis: trūks plyš laikytis, viliantis, kad šaknys ir kamienas atlaikys ar aukoti vėtrai dalį savo, tegu ir dešimtmečius, augintos išorės, taip apsaugant kamieną ir šaknis.

Tęsinys komentaruose
... DaugiauMažiau

...
- Vos pasirodžius ašaroms, per porą minučių jas užgniaužei, ir ne tik jas, visą save suvaldei/sutvarkei. Tarsi rožės žiedą, būtum sugniaužusi šarvuota pirštine apmautoj saujoj... ką ten taip saugai (ar slepi)?
- aš nebežinau nei ko aš noriu, nei kas aš esu. Viskas griūna, aš nebežinau ką daryt...  žinai, aš jau nieko nebenoriu daryt, tik viską mest...
- O gal iš to visko galėtum išsirinkti kažkokį vieną dalykėlį, mažiausiai reikalingą, ir jį galėtum mesti?
... 

Savaitgalį, virš Lietuvos, kaip tik buvo praūžusios audros. Išvartė, išlaužė medžius, paliko šimtus namų be elektros ir t.t. 

Praūžusi audra, praūžusi sesija, paskatino visą patyrimą sudėliot į suvokimų bibliotekos lentynas. 
Ačiū medžiams (ir audrai) už atsakymą! 

Taigi
Daliai medžių vėtra tik apdrąskė lapus ir nulaužė vieną kitą šakelę. Medžiai išliko kokiais buvo, gal tik labiau išsivalę nuo atliekamų šakelių.
Kitiems gi, šokis su vėtra kainavo daugiau: nulaužtos itin stambios šakos, medžiai prarado trečdalį ar daugiau savo lajos.
Tretieji, tiesiog lūžo per pus ar išvirto... 

Kuo tie medžiai buvo skirtingi? 

Pirmiesiems, pavyko išlaikyti tinkamas proporcijas tarp vidaus ir išorės, t.y. jie turi pakankamai tvirtas šaknis ir kamieną, gebančius išlaikyti medžio lają audroje.
Tretiečiųjų neproporcingai didelė ir vešli laja, iki vėtros kūrusi stipraus medžio įvaizdį, ir nusilpęs, pažeistas ar nepakankamai tvirtas šaknynas. Kas dėl pažaidos variantų, kaip ir viskas aišku, kur kas įdomesnis nepakankamo tvirtumo variantas. Jei vieta,  kurioje toks medis auga, derlinga, tai dideliai lajai užauginti užtenka gerokai mažesnio šaknyno. (Kažkaip pagalvojau apie šiltnamio pomidorus, net parištus prie kuoliukų, kitaip nuluš)  Ribotų išteklių atveju medžiui tenka pirmiau ir daugiau investuoti į šaknis. 
O vat tiems dalinai nukentėjusiems medžiams, vėtroje teko rinktis: trūks plyš laikytis, viliantis, kad šaknys ir kamienas atlaikys ar aukoti vėtrai dalį savo, tegu ir dešimtmečius, augintos išorės, taip apsaugant kamieną ir šaknis. 

Tęsinys komentaruose
5 months ago

...
- Vos pasirodžius ašaroms, per porą minučių jas užgniaužei, ir ne tik jas, visą save suvaldei/sutvarkei. Tarsi rožės žiedą, būtum sugniaužusi šarvuota pirštine apmautoj saujoj... ką ten taip saugai (ar slepi)?
- aš nebežinau nei ko aš noriu, nei kas aš esu. Viskas griūna, aš nebežinau ką daryt... žinai, aš jau nieko nebenoriu daryt, tik viską mest...
- O gal iš to "visko" galėtum išsirinkti kažkokį vieną dalykėlį, mažiausiai reikalingą, ir jį galėtum mesti?
...

Savaitgalį, virš Lietuvos, kaip tik buvo praūžusios audros. Išvartė, išlaužė medžius, paliko šimtus namų be elektros ir t.t.

Praūžusi audra, "praūžusi" sesija, paskatino visą patyrimą sudėliot į suvokimų bibliotekos lentynas.
Ačiū medžiams (ir audrai) už atsakymą!

Taigi
Daliai medžių vėtra tik apdrąskė lapus ir nulaužė vieną kitą šakelę. Medžiai išliko kokiais buvo, gal tik labiau išsivalę nuo "atliekamų" šakelių.
Kitiems gi, šokis su vėtra kainavo daugiau: nulaužtos itin stambios šakos, medžiai prarado trečdalį ar daugiau savo lajos.
Tretieji, tiesiog lūžo per pus ar išvirto...

Kuo tie medžiai buvo skirtingi?

Pirmiesiems, pavyko išlaikyti tinkamas proporcijas tarp "vidaus" ir "išorės", t.y. jie turi pakankamai tvirtas šaknis ir kamieną, gebančius išlaikyti medžio lają audroje.
Tretiečiųjų neproporcingai didelė ir vešli laja, iki vėtros kūrusi "stipraus medžio" įvaizdį, ir nusilpęs, pažeistas ar nepakankamai tvirtas šaknynas. Kas dėl pažaidos variantų, kaip ir viskas aišku, kur kas įdomesnis nepakankamo tvirtumo variantas. Jei vieta, kurioje toks medis auga, derlinga, tai dideliai lajai užauginti užtenka gerokai mažesnio šaknyno. (Kažkaip pagalvojau apie šiltnamio pomidorus, net parištus prie kuoliukų, kitaip nuluš) Ribotų išteklių atveju medžiui tenka pirmiau ir daugiau "investuoti" į šaknis.
O vat tiems "dalinai nukentėjusiems" medžiams, vėtroje teko rinktis: trūks plyš laikytis, viliantis, kad šaknys ir kamienas atlaikys ar aukoti vėtrai dalį savo, tegu ir dešimtmečius, augintos išorės, taip apsaugant kamieną ir šaknis.

Ar tik nebus taip, kad ir mes žmonės, kartais iš paskutiniųjų laikomės įsikibę išorinių dalykų, lajos, fasado, kuriais stengiamės sužavėti kitus, nepelnytai pamiršdami šaknis, kamieną - resursą ir ašį. Netikėtai (čia visada taip) atūžusios gyvenimo audros, patikrina, kaip tvirtai stovim ant kojų, pasiima ką turim perteklinio, jei atiduodam ir lūžtam jeigu ne.

Audros tam, kad primintų:
Pirmiau šaknimis į žemę ir tik tada šakomis į dangų!

Nulūžusios šakos vietoje, šaknys užaugins naujas šakas.

Pabaigai. O kas jungia šaknis ir šakas?
Kamienas, sakysit.
Jis - TIKĖJIMAS!
Juo vyksta TEKĖJIMAS.

Visada, Jūsų,
Mauris

P.S. Pajudinkit, pasirąžykit, pajuskit savo pėdas, kelius, klubus, pilvą, krūtinę. Įkvėpkit giliai, kiek galit. Atsiduskit paleisdami kas nereikalinga.
Išsitieskit!
Na kaip? Paaugot?🙂

#kunasnemeluoja
#žmonėsirmedžiai
#mauriora
... DaugiauMažiau

...
- Vos pasirodžius ašaroms, per porą minučių jas užgniaužei, ir ne tik jas, visą save suvaldei/sutvarkei. Tarsi rožės žiedą, būtum sugniaužusi šarvuota pirštine apmautoj saujoj... ką ten taip saugai (ar slepi)?
- aš nebežinau nei ko aš noriu, nei kas aš esu. Viskas griūna, aš nebežinau ką daryt...  žinai, aš jau nieko nebenoriu daryt, tik viską mest...
- O gal iš to visko galėtum išsirinkti kažkokį vieną dalykėlį, mažiausiai reikalingą, ir jį galėtum mesti?
... 

Savaitgalį, virš Lietuvos, kaip tik buvo praūžusios audros. Išvartė, išlaužė medžius, paliko šimtus namų be elektros ir t.t. 

Praūžusi audra, praūžusi sesija, paskatino visą patyrimą sudėliot į suvokimų bibliotekos lentynas. 
Ačiū medžiams (ir audrai) už atsakymą! 

Taigi
Daliai medžių vėtra tik apdrąskė lapus ir nulaužė vieną kitą šakelę. Medžiai išliko kokiais buvo, gal tik labiau išsivalę nuo atliekamų šakelių.
Kitiems gi, šokis su vėtra kainavo daugiau: nulaužtos itin stambios šakos, medžiai prarado trečdalį ar daugiau savo lajos.
Tretieji, tiesiog lūžo per pus ar išvirto... 

Kuo tie medžiai buvo skirtingi? 

Pirmiesiems, pavyko išlaikyti tinkamas proporcijas tarp vidaus ir išorės, t.y. jie turi pakankamai tvirtas šaknis ir kamieną, gebančius išlaikyti medžio lają audroje.
Tretiečiųjų neproporcingai didelė ir vešli laja, iki vėtros kūrusi stipraus medžio įvaizdį, ir nusilpęs, pažeistas ar nepakankamai tvirtas šaknynas. Kas dėl pažaidos variantų, kaip ir viskas aišku, kur kas įdomesnis nepakankamo tvirtumo variantas. Jei vieta,  kurioje toks medis auga, derlinga, tai dideliai lajai užauginti užtenka gerokai mažesnio šaknyno. (Kažkaip pagalvojau apie šiltnamio pomidorus, net parištus prie kuoliukų, kitaip nuluš)  Ribotų išteklių atveju medžiui tenka pirmiau ir daugiau investuoti į šaknis. 
O vat tiems dalinai nukentėjusiems medžiams, vėtroje teko rinktis: trūks plyš laikytis, viliantis, kad šaknys ir kamienas atlaikys ar aukoti vėtrai dalį savo, tegu ir dešimtmečius, augintos išorės, taip apsaugant kamieną ir šaknis. 

Ar tik nebus taip, kad ir mes žmonės, kartais iš paskutiniųjų laikomės įsikibę išorinių dalykų, lajos, fasado, kuriais stengiamės sužavėti kitus, nepelnytai pamiršdami šaknis, kamieną - resursą ir ašį. Netikėtai (čia visada taip) atūžusios gyvenimo audros, patikrina, kaip tvirtai stovim ant kojų, pasiima ką turim perteklinio, jei atiduodam ir lūžtam jeigu ne. 

Audros tam, kad primintų:
Pirmiau šaknimis į žemę ir tik tada šakomis į dangų! 

Nulūžusios šakos vietoje, šaknys užaugins naujas šakas.

Pabaigai. O kas jungia šaknis ir šakas?
Kamienas, sakysit. 
Jis - TIKĖJIMAS! 
Juo vyksta TEKĖJIMAS.

Visada, Jūsų, 
Mauris 

P.S. Pajudinkit, pasirąžykit, pajuskit savo pėdas, kelius, klubus, pilvą, krūtinę. Įkvėpkit giliai, kiek galit. Atsiduskit paleisdami kas nereikalinga.
Išsitieskit! 
Na kaip? Paaugot?🙂 

#kunasnemeluoja
#žmonėsirmedžiai
#mauriora
9 months ago

Prieš pat Velykas apsilankė pora.
Daugiau nei 25 metai kartu, būrys vaikučių, nesuskaičiuojama galybė kartu išgyventų istorijų ir iš šimtų pasirinkimų, kaip praleisti porą savo gyvenimo valandų, jie pasirinko ateiti į konsultaciją.
Kodėl?
Nes... skauda!

Jai, nes jaučiasi nesuprasta ir vieniša...
Jam, nes ką bedarytų - netinka...

Blizgančios nuo besikaupiančių ašarų akys, stringantys nuo susikaupusios įtampos kūnai.

Kuo baigėsi istorija? Nesibaigė! Baigėsi tik skyrius, o naujajį - rašyti pradėjo ABU😉

#kūnasnemeluoja
#porųterapija
#mauriora
... DaugiauMažiau

Prieš pat Velykas apsilankė pora. 
Daugiau nei 25 metai kartu, būrys vaikučių, nesuskaičiuojama galybė kartu išgyventų istorijų ir iš šimtų pasirinkimų, kaip praleisti porą savo gyvenimo valandų, jie pasirinko ateiti į konsultaciją.
Kodėl? 
Nes... skauda! 

Jai, nes jaučiasi nesuprasta ir vieniša...
Jam, nes ką bedarytų - netinka... 

Blizgančios nuo besikaupiančių ašarų akys, stringantys nuo susikaupusios įtampos kūnai. 

Kuo baigėsi istorija? Nesibaigė! Baigėsi tik skyrius, o naujajį - rašyti pradėjo ABU😉 

#kūnasnemeluoja
#porųterapija 
#mauriora
Daugiau

Kūnas Nemeluoja © 2025. Visos Teisės Saugomos. Sukurta subconit.lt 

Dovanų kuponas

Subscribe for the updates!